sekti

2 sèkti, señka (sẽka), sẽko (sẽkė) intr. 1. R, MŽ, N, K mažėti, slūgti (apie vandenį): Skodiny jau vanduo pradeda sekti Kp. Upė, vanduo señka J.Jabl. Vanduo prūde senka Skd. Upis senka J. Senkant ir džiūstant upėms, nyko ir pievos rš. Tvanui pasibaigus, ėmė sekti vanduo MTtI83. Ir tekėjo vandeniai, ir seko iki dešimtam mėnasiui Ch1Moz8,5. Iš kraštų sẽko, vidury liūliavo vis žaliejai šilkeliai LB72. | Lėkštėje batviniai nėmaž neseko Žem. Mano užarti, brolio užganyti grūdai ir bulvės seko į dugną (baigėsi) J.Balt. 2. prk. mažėti susivartojant: Pinigai kišeny pamažu señka ir señka Aru8(Grv). Mineralinių resursų, žaliavų, kuro ištekliai sparčiai senka rš. Mūsų šaudmenys seko rš. 3. prk. nykti, menkėti, silpti: Juo arčiau buvo Kiaunės kiemas, juo pastebimiau seko Kasiulio drąsa ir pasitikėjimas savimi rš. Senovės priedermių jausmas kasdieną senka, džiūsta drauge su ežerais rš. Senka darbo žmonių kantrybė sp. Toks būdamas, gyvenimas senka ir veikiai gęsta, gaivinamos ugnies pristigęs rš. Anai protas señka Tl. Jau kada smegenys žmogaus ima sèkt, žmogus pradeda keistis Raud. Ne dyvas, kad, tokio amžiaus sulaukus, protas pradeda sèkti Vkš. Smagenys señka, kvakti pradėjo Pvn. Señka viskas, señka, einu į žemę (mirsiu) Krš. O sveikata sekte seko sp. Kovai vėliavą kelia raudoną tie, kam jėgos niekuomet nesenka L.Gir. Sylos senka kaip žemė nuo saulės tvanko KN36. | Ta mūso bendrovė kaip nu saulės [v]anduo senka, senka, senka, veikiai būs bankrot Plt. 4. J, MŽ prk. džiūti, sausėti: Sẽkęs išsekęs šienas Klt. Sylų jau nebetenka, ir visi kaulai senka KN33. Buvau spaustas teip, kad seko smagenes kaulų PK56. 5. apaugti, apeiti, aptekti: Šalis ėmė skęsti ir giliau sekti purvais Žem. \ sekti; apsekti; išsekti; nusekti; pasekti; persekti; prasekti; prisekti; susekti; užsekti